Apturejau reikala su rele. Pavargusi nabage. Issiardziau pravaliau, kol kas veiks, kaip ilgai neaisku.
Pagal koda tik autoaibej kazkokia radau. Gal kas keitetes ir nuo kitu auto tinka?
Apturejau reikala su rele. Pavargusi nabage. Issiardziau pravaliau, kol kas veiks, kaip ilgai neaisku.
Pagal koda tik autoaibej kazkokia radau. Gal kas keitetes ir nuo kitu auto tinka?
Vakar pats ten landziojau, su testeriu tikrinau kiek veikianciu yra. Tikrai nemaciau reikalo ten nieko valyt.
Bent manojo buso, ten vyskas svaru, grazu. Issukai ir nauja isukai jai reiketu.
Jei kas nesibodit rusų kalbos...Va čia mano ir ne tik mano rašytiniai opusai apie dyzelių žvakes. Kiek kitos markės klubas, kita kalba..bet saliara visur kvepia vienodai...
http://mikrob.ru/viewtopic.php?f=787...56406#p1356406
http://mikrob.ru/viewtopic.php?p=1009015#p1009015
nu jo, paskaičiau pirmą - supratau visas mokslinis tyrimas čia atliktas, tai susigundžiau ir antra nuoroda, savaime aišku, kaip ir po kiekvieno eksperimentinio darbo kilo klausimų autoriui:
visų pirma, kadangi kolega pasisakėt, kad elektrikas (nežinau ar pagal išsilavinimą ar pašaukimą), tai gal galima plačiau kokiu būdu ten ta žvakių savireguliacija įgyvendinta? tikrai sudomino, gal ne be reikalo ir tokie dideli tų žvakių skirtumai
gal galima pareklamuoti kokia tiksliai termopoasta naudojama žvakių sriegių sutepimui - iki šiol vario pagrindu tepalą man rekomendauodavo pas ką paklausdavau. natūraliai įtariu, kad yra ir spec. priemonių tam reikalui.
na ir niekaip negaliu patikėti, kad esant 0 pagal celsijų dirbant laisviems sūkiams vis dar 14 (!) min yra kaitinamos žvakės (ir ne šiaip kaitinamos, o taip konkrečiai po 10A šnioja)... juolab pagal aprašyma kaip ir patvirtinta, kad ten tas kaitinimas bent jau vertinant iš akies jokio poveikio neturi... gal, visgi, kažkas yra su grįžtamais ryšiais pačioj sistemoj?..
kaip supratau iš komentaro "Колхоз не всегда полезен..", tai kolegos nelabai liko sužavėti tokiu pasiaukojančiu darbu ir palaikymo sulaukti nepavyko, tai tada paklausiu kaip toliau projektas vystėsi.
dėkui iš anksto.
Born in USSR
Savireguliacija tada buvau rimtai susidomėjęs...Buvau radęs žvakės NGK vidaus sandaros brėžinuką. Ten yra toks elementas,pajungtas nuosekliai kaitinimo elementui kurio varža labai stipriai kyla, kylant temperatūrai, dėl ko srovė mažėja, atitinkamai ir temperatūra mažėja...Ir per kelias sekundes nusistovi srovė ...kiek ten sakiau? apie 3A viso labo...Žvakės galiukas vyšninės spalvos, ir gali "degti" bile kiek... Visą šitą reikalą patikrinau eksperimentiškai...
Žvakių ISKRA vidaus sandaros rasti nepavyko...Savireguliacijos funkcija egzistuoja tik tiek kad paminėta aprašyme...Eksperimentas parodė kad praktiškai tas reikalas neveikia.
O jos mano mazdūroj jau sudėtos...Ir žinau kad jos kaista po užkūrimo dar labai ilgai...Ir dar žinau iš to mikrobų forumo, kad chebra ten vertina tik NGK, o visas kitas keičia glėbiais..
Pasieškojau info, pasibandžiau - akurat...Tuščioj eigoj žvakės atsijungia po 14 min. Dar atsijungia aušinimo sistemoj pakilus temperatūrai iki 60 laipsnių (kas gali nutikti tik važiuojant)...arba pergazavus iki, man rods, 2700 rpm...
Atjungimas žvakių užvestam motorui pastebimos įtakos nedaro...Įtariu, kad įtaką daro tik ekologijai...gal.
Tai laiko relės pagalba apribojau žvakių darbo laiką 20 sek. Ta prasme, 20 sek iki užvedimo ( daugumoje atvejų to gana, kontroleris atjungia anksčiau, o jei labai šalta - visada galima pašildyti 2,3 kartus)...ir 20 sek po užvedimo.
Ir projektas daugiau nesivystė...Kelis metus eksplotavau tą MPV , atlaikė tos žvakės...Parduodamas net pamiršau žmogui pasakyt, kas per sistema ten...Skambino paskui po pora mėnesių, klausė kokie ten burtai prie žvakių relės.. ...bandžiau jam paaiškint,...bet atrodo man nekaip sekėsi...
Sutepimui tai aš naudojau kažkokį tepaliuką iš CHESTERTON giminės...Jis skirtas garo turbinų smeigių tepimui..Darbe "sutaupytas" dar praeitam tūkstantmety... Manau kad labai norint, galima jo rast ir nusipirkt, bet kad užtenka ir tavo minėto vario...
P.S. Nebūtinai gal tas použvediminis kaitinimas yra vojadžeriuose...Garantuoju tik dėl senų mazdų, nissanų ir mitsubišių dyzelių...Kitų nežinau...Reik pasibandyt.
kažką panašaus ir įsivaizdavau, bet mano elektronikos žinios gal per prastos, nes nelabai suprantu kaip tada paduodama srovė krenta nuo 10A iki 3A, juk tokiu atvieju visą skirtumą nuo 3A (kuri, kaip supratau, tenka kaitinimo elementui) turėtų "suvalgyti" būtent tas papildomas varžinis elementas.
iš čia galim pasidaryt išvadą, kad nėr ko laukti, o reik gazuoti reiktų pasidomėt ta progą kaip ten Chrysler'is šitoj vietoj išsprendęs...
greičiausiai nieko aš ir nerasiu, jei čia pramonei skirtas produktas - įdomu būtų sužinoti kokiu cheminiu pagrindu jis padarytas, o kas dėl kaitinimo tai kiek man teko susidurti, tas variantas su kaitinimu visad kažkurį laiką dirbant šaltam varikliui veikia, bet tikrai niekad negalėjau įtarti, kad gali taip ilgai užsitempti, juolab gi girdisi kaip suspragsi rėlė po kurio laiko atsijungdama...
Born in USSR
[QUOTE=Daranius;43624]kažką panašaus ir įsivaizdavau, bet mano elektronikos žinios gal per prastos, nes nelabai suprantu kaip tada paduodama srovė krenta nuo 10A iki 3A, juk tokiu atvieju visą skirtumą nuo 3A (kuri, kaip supratau, tenka kaitinimo elementui) turėtų "suvalgyti" būtent tas papildomas varžinis elementas.
Nu žžėk...jei yra vamzdis ir jo vidury čiaupas...tai tu pridarydamas čiaupą mažini srovę...Bet tai nereiškia kad srovę suvalgė čiaupas ???...
Va jei netingi paskaityk, radau gerą aprašymą:
http://dpgo.ru/article/2011-07-07/sv...aniya-chast-1-
Chemija man niekada nei patiko nei sekėsi...Man rods yra sudėty molibdeno disulfidas....
O bet tačiau...kai gęsta lemputė skydely, kad jau tipo pašilo...iki relės atsijungimo praeina dar geros 10 sek...Bent taip buvo mano ex mazdūroj...Tai jei sukdavau starterį vadovaudamasis ne lempute o relės klaktelėjimu - kurdavosi kur kas linksmiau...
Paskui pasidariau salone kitą lemputę tiesiai nuo relės, ir į tą ,kuri skydely visai nustojau žiūrėt...
Čia tik elektra ir Omo dėsnis Pabandysiu paaiškinti vandentiekio principu. Tarkim, kad sode turim kriauklę su čiaupu, kur vandens talpa su lietaus vandeniu yra pakelta į tam tikrą aukštį tam, kad ties čiaupu susidarytų tam tikras slėgis (aukštis=slėgis). Analogija tokia: varža = čiaupas, įtampa = aukštis(slėgis), o srovė = srovė
Taigi, kuo labiau atsuksim čiaupą (sumažinsim varžą), tuo didesnė srovė tekės (ir tuo didesnė, kuo didesnis aukštis/įtampa). Ir niekam nereikės nieko "valgyti", nes čiaupas/varža tiesiog reguliuoja pratekančią srovę...