1 out of 1 members found this post helpful.
Kokią variklių alyvą pasirinkti
Benzininiam ar dyzeliniam varikliui
Alyvos (tepalai) dyzeliniams varikliams teoriškai atsparesnės suodžiams. Į benzininį variklį pilti nerekomenduojama, nes alyvoje dyzeliui dedamas didesnis plovimo priedų kiekis. Sename variklyje plovimo priedai gali išjudinti susidariusias nuosėdas, taip pat išplauti nuosėdas iš riebokšlių (salnikų) ir variklis gali pradėti leisti tepalą.
Klampumas
Alyvos klampumą nurodo SAE skaičiai, pavyzdžiui 10W40.
Pirmas skaičius prieš W raidę- šalto tepalo klampumas, svarbus žiemą. Kuo skaičius mažesnis, tuo skystesnė alyva šaltame ore. Kai tepalai skystesni, starteriui lengviau sukti variklį. Šalto tepalo klampumas matuojamas -18°C temperatūroje. 5W klampumo alyva sustingsta maždaug -40°C šaltyje. Dar gaminamos 0W klampumo alyvos. Jų klampumas toks pat kaip ir 5W, tačiau 0W visiškai nustoja tekėti dar žemesnėje temperatūroje nei -40°C. Tokių šalčių Lietuvoje nebūna, todėl pirkti 0W neverta.
Antras skaičius už raidės W nusako tepalų klampumą darbinėje temperatūroje 100°C. Negalima paprastai atsakyti, koks tepalas geresnis- skystesnis ar klampesnis. Skystesnės alyvos (W30) privalumas- tokia alyva šiek tiek sumažina trintį tarp variklio mazgų, taigi variklis tampa šiek tiek ekonomiškesnis. Bet skysta alyva skvarbesnė, todėl senuose ar labai sudevėtuose varikliuose dėl pernelyg skysto tepalo gali būti nepakankamas tepalo spaudimas. Klampesnės alyvos (W50) privalumas- ji sudaro storesnę ir atsparesnę tepalo plėvelę. Bet naujuose varikliuose, kuriuose tarpai tarp tepamų paviršių maži, didelio klampumo tepalas sunkiau skverbiasi į tarpus tarp paviršių.
Kokybė
Alyvos kokybę nusako API klasės. Ant alyvos etiketės kamputyje mažomis raidėmis būna užrašyta "API SJ/CF" ar panašiai. Po S raidės einantis kodas skirtas benzininiams varikliams, po C- dyzeliniams. Kuo toliau nuo abėcėlės pradžios raidė po S arba C (SG,SH,SJ,SL,SM... ir dyzeliniams CF,CG,CH,CI,CJ...), tuo aukštesnius reikalavimus alyva atititinka. SA žemiausios kokybės, SB geresni ir taip toliau. Šiuo metu dauguma pusiau sintetinių alyvų yra API SJ/CF ir geresnės kokybės. SH klasė laikoma pasenusia, bet tinka mašinoms, pagamintoms iki 1996 metų. SJ klasės alyva pradėta naudoti 1998 metais ir tinka daugeliui dabar naudojamų automobilių. SI klasės nėra, nes kodas buvo praleistas dėl panašumo į "Systeme International" santrumpą. SL pradėta naudoti 1998 metais, SM- 2004, naujausia SN klasė- 2010 metais [1].
Dar yra naudojamas europietiškas ACEA reitingas, bet juo galima nesidomėti, nes tiek ant alyvos etiketės, tiek automobilio pase yra nurodoma API klasė.
Į kitus užrašus ant alyvos bakelio, kurie pasakoja apie nepakartojamą variklio apsaugą visais metų laikais, galima nekreipti dėmesio.
Ką pirkti
Tepalų klampumą ir API kokybės klasę geriausia pasirinkti pagal mašinos gamintojo rekomendacijas. Jei mašina pagaminta iki 1998 metų, siūlau pilti pusiau sintetinius 10W40 API SJ už vidutinę kainą. Jei per šalčius starteris sunkiai pasuka variklį galima pabandyti supilti kiek skystesnius 5W40. Gamintojas turėtų būti girdėtas. Nepirkti tepalų turguje, pigiausių tepalų ir tepalų su nenurodyta API klase.
Volkswagen'as turi savo alyvų klasifikaciją, kuri rašoma panašiai į "VW 502.00" ar "VW 502.00/505.00". Jei alyva sertifikuota Volkswagen'o, etiketės kamputyje šie skaičiai bus užrašyti. Jei tiksliai nežinoma, kokia alyva turėtų būti pagal VW klasifikaciją, benzininiams varikliams daugeliu atveju turėtų tikti SM klasės alyva.
Sintetinės alyvos yra geresnės už mineralines, tačiau jei mineralinė alyva atitinka automobilio gamintojo nurodytą klasę ir yra žymiai pigesnė už sintetinę tada geriau pirkti mineralinę ir dažniau keisti. Beje, pavadinimas "pusiau sintetinė alyva"- tai labai prastas vertimas iš angliško "semi-synthetic". Semi-synthetic alyva neturi nieko bendro su sintetine alyva. "Semi-synthetic" reiškia "mineralinė alyva, savo savybėmis artima sintetinei".
Paprastai keisti alyvą benzininiams varikliams rekomenduojama pravažiavus 10.000-15.000 km, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Alyvos kokybę labai gadina į alyvą patenkantys degimo produktai, ypač vanduo. Vandenyje ištirpsta degimo metu susidarantys azoto oksidai, taip gaunasi rūgštis, kuri reaguoja su metalinėmis variklio dalimis ir ėsdina metalinius paviršius. Daugiau drėgmės kondensuojasi kai variklis šaltas. Todėl alyvos keitimo intervalas labiau priklauso nuo to, kaip dažnai važinėjama šaltu varikliu, nei nuo nuvažiuoto atstumo.
[1] yra keletas sakinių apie sunkvežimį, kuriam keisdavo tepalus pagal rūgšties kiekį alyvoje. Sunkvežimis būdavo užvedamas ryte ir vėliau negesinamas, ir jam alyvą reikėdavo keisti tik kas 60.000 kilometrų.
Nereikia į tepalą pilti jokių priedų. Apie kai kuriuos populiarius tepalų priedus galima paskaityti čia: priedai.htm.
Nuorodos
1. ^ Engine Oils: What you need to know. Labai išsamus puslapis, jame galima rasti rekomendacijas kaip dažnai reikia keisti alyvą varikliams. Daug informacijos, pateiktos šiame puslapyje yra iš ten.
2. ^ Motor Oil Myths and Facts
Redaguota 2011-11
put.lt/auto/varikl/tepti/tepalai.htm